Paprastai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi atlyginti kaltininkas. Tačiau praktikoje pasitaiko, kai teismo priteista žala nėra atlyginama arba jos išieškoti nepavyksta. Tokiais atvejais nukentėjusysis gali kreiptis dėl žalos kompensavimo iš valstybės. Nuo 2026 m. pradžios prašymai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Apie žalos kompensavimo nukentėjusiems nuo smurto tvarką kalbame su advokatų kontoros „WIDEN“ vyresniąja teisininke Jolanta Borko.
Būsto paklausa nemažėja, o kokybiškos nuotraukos nekilnojamojo turto portaluose ar socialiniuose tinkluose, jog ramiame kvartale už patrauklią kainą galima įsigyti svajonių namus, iš kart sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau už šių gražių aprašymų gali slypėti naujiesiems šeimininkams iki šiol nežinomi dalykai: pvz. dėl nutiesto magistralinio dujotiekio draudžiama sklype sodinti medžius. Dar daugiau – pasitaiko ir atvejų, kai paaiškėja, kad įsigytas namas pastatytas savavališkai ar su dideliais techniniais trūkumais. Kaip elgtis ir ko imtis, atsidūrus tokioje situacijoje – pirkinys svarbus, brangus, o naudotis nelabai gali? Pataria Advokatų tarybos Civilinės teisės komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Albertas Šekštelo.
