Karantino laikotarpiu ir prasidėjus karui Ukrainoje, „force majeure“ (nenugalimos jėgos) sąvoka tapo įprasta verslo sutarčių ir teisinių ginčų dalimi. Tačiau šiandien geopolitinės ir technologinės grėsmės kelia naujų klausimų: ar dronų ataka galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, atleidžiančia sutarties šalį nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą? Kaip netikėti įvykiai gali paveikti jūsų verslo veiklą ir kokios galimybės egzistuoja, norint apsisaugoti nuo nenumatytų pasekmių? Pataria advokato advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneris, advokatas Robertas Naruševičius.
Nuo šių metų rugsėjo 11 d. pradėta taikyti ES Kibernetinio atsparumo akto reikalavimų dalis, pagal kurią dalis verslo apie aktyviai išnaudojamus pažeidžiamumus ir rimtus sau-gumo incidentus turės pranešti atsakingoms institucijoms. Numatytas 24 val. terminas ankstyvajam perspėjimui, 72 val. – išsamesniam pranešimui, o aktyviai išnaudojamo pažeidžiamumo atveju galutinė ataskaita turės būti pateikta ne vėliau kaip per 14 dienų po taisomosios priemonės atsiradimo. Už Kibernetinio atsparumo akte nustatytų pareigų pažeidimus verslui gali grėsti milijoninės baudos – priklausomai nuo pažeidimo, jos gali siekti iki 15 mln. eurų arba 2,5 proc. įmonės praėjusių finansinių metų pasaulinės metinės apyvartos. Kam aktualūs šie sugriežtinimai, kaip šiuos reikalavimus taikyti praktiškai? Komentuoja advokatas, advokatų kontoros LAWCORPUS vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.
Nuo spalio 1 d. keičiasi komandiruojamiems darbuotojams mokamų dienpinigių tvarka. Naujosios taisyklės keičia galimybes mažinti dienpinigius, nustato papildomas darbuotojų informavimo garantijas ir naują dienpinigių apskaičiavimo tvarką tam tikrais komandiruočių atvejais. Svarbiausius pokyčius aptariame su advokatu, advokatų kontoros „WIDEN“ partneriu dr. Viliumi Mačiulaičiu.
