Tarptautinius pervežimus vykdančioms įmonėms eismo įvykiai kitose Europos Sąjungos valstybėse yra kasdienybė. Tačiau su tu tuo gali susidurti ir bet kuris automobiliu po Europą keliaujantis ar eismo įvykyje kaip pėsčiasis nukentėjęs Lietuvos pilietis. Deja, dažnai paaiškėja, kad tikrieji sunkumai prasideda jau po eismo įvykio – kai reikia atgauti patirtus nuostolius iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje veikiančios draudimo bendrovės. Pasitaiko situacijų, kai žalos administravimas užsitęsia dėl to, kad jo atstovas arba pats draudikas vilkina sprendimo priėmimą, nustatytais terminais neišmoka draudimo išmokos, nesutinka atlyginti visų nuostolių, vis prašo papildomų dokumentų ar paaiškinimų arba skirtingai vertina eismo įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį užsienyje ir žalos atlyginimo išsireikalavimą iš užsienio draudiko kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatu, draudimo teisės ekspertu Juliumi Sakalausku.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai: keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės. Taip pat atsiranda pokyčių nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse. Pasikeitimai svarbūs, kaip jie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Valstybė kasmet paveldi šimtus butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Kaip ir kodėl privatus turtas atsiduria valstybės rankose? Kas nutinka tokiam turtui po to, ir kuo šis turtas skiriasi nuo bešeimininkio? Šias sąvokas žmonės labai dažnai linkę painioti. Pokalbis su Turto banko Valstybei perduotino turto skyriaus vadove Julanta Poškute.
