Beveik 52 tūkstančiai Lietuvos gyventojų valstybei jau yra oficialiai pranešę, jog mirties jų organai gali būti panaudoti transplantacijai. Nesutikimą donorystei šiuo metu yra užregistravę kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų. Tai liudija, kad žmonės realiai naudojasi valstybės suteikta galimybe iš anksto apsispręsti. Tačiau lieka svarbus klausimas – kokią teisinę galią toks sprendimas turi po žmogaus mirties? Ar apsisprendimą gali pakeisti artimieji? Atsako advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.
Europos Komisija pristatė planus uždrausti vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto pokalbių robotams. Plane numatyta, kad nuo 13 metų vaikai galės naudotis socialiniais tinklais prižiūrimi tėvų, tačiau asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15-os. Taip pat numatoma uždrausti „begalinį“ turinio slinkimą be sustojimo, įvairias atlygio gudrybes, aktyviuosius pranešimus miego valandomis ir nepageidaujamus nepažįstamųjų bandymus užmegzti kontaktą. Kiek visa tai įgyvendinama praktikoje, kokie iššūkiai laukia? Komentuoja advokatų kontoros „TEGOS“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas., advokatas Mindaugas Civilka.
Sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės – nuo netikrų bankų ar kurjerių svetainių iki dirbtinio intelekto sugeneruotų balsų. Tačiau kas atsitinka tada, kai pats paspaudėte, pats patvirtinote, pats pervedėte pinigus – ar tai reiškia, kad bankas jau niekuo dėtas? Ar tokiu atveju nuostolius visada turi prisiimti pats vartotojas, ar dalis atsakomybės vis dėlto gali tekti ir bankui? Apie tai, kur teisėje brėžiama riba tarp vartotojo neatsargumo ir mokėjimo įstaigos atsakomybės, kalbamės su advokatų kontoros „COBALT“ Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vyresniuoju teisininku Juru Žymančiumi.
