Seimas pavasario sesijoje pradeda svarstyti atnaujintą Miškų įstatymo projektą. Pasak jį rengusios Aplinkos ministerijos, ketinama tobulinti miško kirtimų reguliavimą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę, peržiūrėti miškų grupes ir gerinti miškų atkūrimą, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.
Medienos pramonės atstovai teigia, kad prieš keičiant įstatymą būtina pirma pasitvirtinti miškų strategiją.
Tuo metu visuomenininkai pažymi, kad įstatymo projektas nenumato esminių miškų politikos pokyčių, todėl jį būtina taisyti. Judėjimo „Girių spiečius“ atstovai pažymi, kad dabartinė šalies miškų politika pernelyg vienpusiška, orientuota į žaliavos gavybą ir ignoruoja gamtinės miškų būklės prastėjimą.
Pasak jų, toks požiūris matyti ir neseniai Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje Lietuvos miškų sektoriaus analizėje, kuri turėtų tapti pagrindu Nacionalinei miškų politikos strategijai iki 2050 m. Minėtoje analizėje konfliktai dėl kirtimų, rekreacinių plotų apsaugos, kraštovaizdžio pokyčių ar saugomų teritorijų įvardijami kaip viena pagrindinių grėsmių miškų sektoriui.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijai įteiktas kreipimąsis, pasirašytas 63 mokslininkų, ekspertų ir organizacijų. Dokumente išskiriamos septynios kryptys, nurodančios, ko trūksta projekte, tarp jų – siūlymas 30 proc. Lietuvos miškų skirti gamtos apsaugai ir socialinėms reikmėms, valstybinius miškus visų pirma naudoti visuomenės poreikiams ir įtvirtinti nemedieninę miškų ekonomiką kaip lygiavertę miškų ekonomikos dalį.
