Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.
„Svarbiausia buvo gamta, kultūros paveldas ir tinkamumas poilsiui“, – apie kriterijus, kuriais vadovavosi to meto planuotojai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. patarėja Rūta Baškytė. Pasak jos, steigiant nacionalinius parkus buvo sekama Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, o jų suskirstymas pagal etnografinius regionus yra unikalus.
„Aš jau prieš tai beldžiausi į kabinetų duris tų, kurie buvo atsakingi už tą steigimą ir sakiau, kad aš tikrai noriu dirbti tenai“, – savo pradžią rezervato direkcijoje prisimena Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato patarėjas Algis Butleris.
Kaip buvo kuriamas šių saugomų teritorijų tinklas ir kaip nuspręsta, kokias vertybes jis turėtų apjungti? Kaip sekasi apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą ir kaip keičiasi visuomenės požiūris?
