Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir tam tikro sutrikimo požymius“, – ekologinį nerimą apibrėžia dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė.
Reprezentatyvi apklausa rodo, kad stiprų ekologinį nerimą patiria 1,4 procento Lietuvos gyventojų, o nestiprius simptomus – 41 procentas. Tuo metu maždaug trečdalis šalies gyventojų nemano, kad ekologinė krizė kaip nors juos palies.
Į ekologinį nerimą gilinasi vaikų ir paauglių psichiatrė, suaugusiųjų psichoterapeutė Neringa Čėnaitė. Ji pasakoja, kad su šiuo nerimu gyvena jau ilgai. Konsultacijose ekologinio nerimo tema irgi kartais iškyla. N. Čėnaitė aptaria, kaip atliepti kito ekologinį nerimą, arba padėti sau, jei tokį nerimą patiriame.
